Mokslo revoliucijų struktūra

Ši knyga yra vienas įtakingiausių mokslo istorijos veikalų, ji įtraukta į 100 žymiausių pasaulio knygų sąrašą, sudarytą po Antrojo pasaulinio karo. Knygoje pateikta nauja mokslo raidos samprata - autoriaus teigimu, mokslo istorijos negalima traktuoti kaip tolydaus žinių kaupimo, svarbiausias mokslo pažangos veiksnys yra mokslo revoliucijos, įvykstančios kilus krizei, kai atsiradusių problemų (ano­malijų) neįmanoma išspręsti vadovaujantis įsigalėjusia paradigma ir ją būtina pakeisti. Senoji ir naujoji paradigmos yra nebendramatės, todėl galima sakyti, kad prieš revoliuciją ir po jos mokslininkai dirba „skirtinguose“ pasauliuose.